Ką daryti, kad mūšis su manipuliavimu sporte nebūtų tik kova su vėjo malūnais?

Šių metų pradžioje Lenkijoje vyko stalo teniso Eurocup serijos varžybos. Vienas iš jų favoritų, vietinis stalo tenisininkas Kamil Rogowski, pralaimėjo du susitikimus savo tautiečiams Justyn Milewski bei Piotr Strojwas. Atrodytų nieko per daug keisto. Juk bet kuris sportas tuo ir žavus, kad pergalėmis čia ne visuomet džiaugiasi tie, kurie turi aukštesnius reitingus ar yra iškovoję daugiau medalių.

Visgi šios kaimynystėje vykusios varžybos turi netikėtų sąsajų su mūsų šalimi.

Pasirodo, dėl šių susitikimų baigtiesvienos iš Lietuvos lažybų bendrovių interneto svetainėje, mačams jau vykstant, lažinosi 9 Kauno ir Kauno rajono gyventojai. Lažinosi labai sėkmingai: visi statę maksimalias leistinas sumas (bendra statymų suma buvo kiek didesnė nei 3 tūkstančiai eurų), lošėjai į kišenes galiausiai susidėjo per 15 tūkstančių eurų. Sutikite, tikrai neprastas uždarbis.

Dėl šios situacijos bendrovei, valdančiai minėtą interneto svetainę, kilo suprantamų įtarimų. Juos sustiprino ir tai, kad didžioji dauguma statymus atlikusių lošėjų paskyras interneto svetainėje susikūrė mačų išvakarėse ar jų dieną, o prieš tai jie niekada nebuvo lažinęsi dėl sporto varžybų baigties. Visi klientai nedelsiant persivedė laimėtas sumas iš savo lošėjo paskyrų į asmenines sąskaitas ir, įmonės duomenimis, daugiau niekada nebedalyvavo jokiuose kituose lošimuose.

Be to, lažinamasi buvo labai detaliai: ne tik prieš varžybų favoritu laikytą Kamil Rogowskį ir jo varžovų pergales susitikimuose, bet ir už atskirų geimų baigtį bei tikslų geimų rezultatą.

Galiausiai, kaip paaiškėjo vėliau, dalis minėtos laimės paukštę statymuose už uodegos pagavusios bendraminčių kompanijos yra susieta draugysčių ir bičiulysčių saitais.

Įvertinusi turimą informaciją, bendrovė kreipėsi į teisėsaugą, tačiau policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o vėliau, sulaukę įmonės skundo, su tokiu sprendimu sutiko ir šalies teismai. Institucijų verdiktas buvo paprastas: trūksta įrodymų, kad padaryta nusikalstama veika.

Visoje šioje istorijoje visų pirma norisi padėkoti bendrovei, atlikusiai milžinišką darbą ginant savo teisės ir teisėtus visuomenės interesus. Gaila, tačiau visas teisines priemones išnaudojusi bendrovė galiausiai liko prie suskilusios geldos, o pasipinigavusi kompanija gali toliau planuoti kitus panašius darbelius.

Ką daryti, kad tokios istorijos nepasikartotų ar būtų retesnės? Greitų receptų čia nėra.

Pirma, turime suvokti manipuliavimo sporto varžybomis problemos dydį ir esmę. Juk visa ši Lenkiją ir Lietuvą susiejusi istorija yra tik labai maža didelės ir globalios manipuliavimo sporto varžybomis mozaikos dalis. Mozaikos, kurioje sukasi šimtai milijonų eurų ir kuri turi milžinišką neigiamą poveikį sportui, kaip pramogai ir socialiniam reiškiniui.

Antra, mes visi – valstybės, teisėsaugos institucijos, visuomeninės, sporto organizacijos, sportininkai, galiausiai patys sirgaliai – turime iš esmės pakeisti savo požiūrį į manipuliavimą sporto varžybomis. Pakantumas šiam reiškiniui turi būti absoliučiai nulinis, o taip pat turime turėti kovai su šiuo sporto vėžiu reikiamą įstatymų bazę bei valią ir norą teisinėmis priemonės įveikti manipuliavimą sporte.

Šiuo konkrečiu atveju teismai nurodė, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginti visuomenę nuo nusikalstamų veikų, bet tuo pačiu užtikrinti įtariamųjų teisių ir laisvių apsaugą, išvengti nepagrįsto jų baudžiamojo persekiojimo dėl netikėtai laimėtų 15 tūkstančių eurų, išvengti neteisingos bausmės. Ar tai nėra savotiškas patvirtinimas, kad šios lėšos įgytos teisėtai? Ar toks teisėsaugos, įvertinusios, kad pinigus išlošusios kompanijos veiksmai ir jų padaryta žala yra nepakankamai pavojingi visuomenei, elgesys nekuria nebaudžiamumo iliuzijos ir neskatina tokių žmonių taip elgtis ir toliau?

Trečia, reikia pripažinti, kad per pastarąjį laikotarpį manipuliavimo sporte užkardymo srityje žengėme svarbius žingsnius į priekį. Tačiau dabar atėjo laikas ne tik kalbėti, bet ir parodyti, kad turime veiksnią ir efektyvią įstatyminę bazę bei institucijas, pasiryžusias ginti švarų sportą.

Šioje kovoje norisi ir aktyvesnio sporto bendruomenės įsitraukimo, sporto organizacijų veiksmų, susijusių su manipuliavimo sporto varžybomis prevencija, rizikų valdymu? Kaip gerąjį pavyzdį galime paminėti daug dėmesio tam skiriančią Lietuvos futbolo federaciją, kai kurias mažesnes sporto organizacijas.

Kol viso to nebus, tokios ir panašios istorijos kartosis, o mūšis su manipuliavimu sporte taip ir liks tik kova su vėjų malūnais.

O pabaigai dar vienas įdomus ir visai šiai istorijai svarbus pastebėjimas: statistika rodo, kad pernai pasaulyje pagal manipuliavimo atvejus stalo tenisas pasivijo krepšinį ir dabar atsilieka tik nuo futbolo ir teniso.