Lietuvos antidopingo agentūra įgyvendino UNESCO projektą „Maisto papildų rizikos“

Praėjusią savaitę buvo surengtas finalinis projekto „Maisto papildų rizikos“ renginys. Projekte jėgas suvienijusios skirtingos šalies organizacijos susirinko į bendrą konferenciją, kurioje ne tik dalinosi savo patirtimi, susijusia su maisto papildais, bet ir kartu siekė surasti naujų būdų gerinti visuomenės žinias apie atsakingą maisto papildų vartojimą.

Šis projektas – Lietuvos antidopingo agentūros ir UNESCO bendradarbiavimo pavyzdys. Tai jau antrasis projektas, kurį finansuoja šis fondas.

„Labai džiaugiamės galėdami užbaigti jau antrąjį sėkmingą Lietuvos antidopingo agentūros projektą, kuris buvo finansuotas UNESCO. Maisto papildų vartojimas – svarbi tema, todėl džiaugiamės galėdami prie jo prisidėti“, – apie projektą pasisakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Miglė Mašanauskienė.

Nepaisant to, jog maisto papildai tiek ir Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje suranda vis didesnę auditoriją, mūsų šalyje ši tema retai atsiduria dėmesio centre. Dėl to Lietuvos antidopingo agentūra, vykdydama UNESCO finansuojamą projektą, surėmė pečius su ne viena šalies organizacija, siekdama pagerinti visuomenės žinias apie maisto papildus ir galimas jų vartojimo rizikas.

Maisto papildai atsiduria ne vieno žmogaus racione. Dažniausiai juos vartoti pradedama net ir tada, kai to nenurodo gydytojas. Internete bei spaudoje dažnai matomos papildų reklamos formuoja vis didesnį vartotojų įsitraukimą ir stebimą papildų populiarumo augimą visame pasaulyje.

„Maisto papildai Lietuvoje yra mažai aptarta tema. O to būti neturėtų, nes pasaulyje tai yra net 182,6 milijardų JAV dolerių rinka. Šiame projekte mes labiausiai siekiame tęstinumo: jog tai nebūtų vienadienė iniciatyva. Norime, kad maisto papildų vartojimo klausimas būtų labiau akcentuojamas ir pastebimas“, – kalbėjo Lietuvos antidopingo agentūros vadovė Rūta Banytė.

Papildų nauda – ne visada matoma

Lietuvos antidopingo agentūros užsakyto tyrimo duomenys parodė, jog rezultatai panašūs į anksčiau Vokietijoje atlikto tyrimo duomenis. Tyrime teigiama, kad maisto papildus vartoja 40–70 procentų sportininkų. Didžioji jų dalis vartoja daugiau nei vieną papildą, o pasitaiko ir tokių atvejų, kai vartojamas ir dviženklis kiekis skirtingų maisto papildų.

Ar maisto papildai garantuoja geresnius rezultatus? R. Banytė tuo abejoja, pasitelkdama lietuviško sporto pavyzdį.

„Turėjome atvejį, kai vienas sportininkas, pildydamas dopingo kontrolės formą, dopingo kontrolės metu pažymėjo, jos jis vartojo 26 skirtingus papildus. Nusprendėme palyginti, ar vartotų maisto papildų gausa lemia aukštus sportinius pasiekimus. Paaiškėjo, kad kitas sportininkas, nevartojantis maisto papildų, yra laimėjęs aukso medalį pasaulio čempionate“, – kalbėjo Lietuvos antidopingo agentūros vadovė.

Jei didžiuliai kiekiai maisto papildų rezultatų negarantuoja, kokios jų vartojimo rizikos? Įvairių tyrimų teigimu, nuo 12 iki 25 procentų maisto papildų yra užteršti. Juose įmanoma rasti draudžiamų medžiagų. Kartais jų kiekis būna nepakankamas tam, jog užterštais papildais pasinaudojęs sportininkas susilauktų nuobaudos, bet net ir Lietuvoje pasitaikė atvejų, jog tokie papildai ne tik lemtų diskvalifikaciją, bet ir sugadintų sportininko reputaciją ir sukeltų papildomų problemų.

Nuobaudos pasinaudojus užterštais papildais – ir Lietuvoje

Patikrinti tai, kokius papildus vartoja sportininkai – jų pačių atsakomybė. Dažniausiai aukščiausios klasės profesionalai atidžiai renkasi tai, kuo papildo savo maisto racioną, bet kartais užlipti ant grėblio daug paprasčiau nei daug kam atrodo.

Kartais draudžiamų medžiagų galima surasti ir plačiai visuomenėje reklamuojamuose maisto papilduose. Iki šiol „stebuklingu“ svorio metimo preparatu pristatomas papildas, kurį Lietuvoje reklamuoja žymūs visuomenės veikėjai, nemaloniai nustebino juo patikėjusią sportininkę.

„Turėjome atvejį, kai viena sportininkė susigundė plačiai reklamuotais svorio metimo papildais. Visgi, pradėjusi juos vartoti ji pradėjo jaustis nekaip, dėl to vos po trijų tablečių nusprendė jų nebegerti. Nepaisant to, vos trys tabletės tapo teigiamo dopingo testo priežastimi. Po laimėtų varžybų jos organizme buvo rastas sibutraminas – iš vartojimo išimtas anorektikas, kuris yra draudžiamų preparatų sąraše ir sportininkės organizme atsidūrė geriant šias tabletes“, – apie ploną liniją papildų vartojime kalbėjo Lietuvos antidopingo agentūros teisininkė Erika Petrutytė.

Norint sumažinti riziką, jog bus įsigyti užteršti papildai, būtina atlikti namų darbus. Kartais užtenka pasidomėti tiekėjais, pasinaudojant „Google“ paieškos sistema, prie papildo įrašant kertinius žodžius „doping“ arba „WADA“, tačiau kartais net ir visos pastangos apsisaugoti būna bevaisės.

Užterštas papildas – visiems laikams sugadinta reputacija

Konferencijoje savo nemalonia patirtimi, susijusia su maisto papildais, nusprendė pasidalinti ir bėgikė Zita Kosač. Sportininkė buvo priblokšta, kai po maratono sulaukė naujienos, jog jos dopingo testas buvo teigiamas. Galiausiai jai pavyko pasiekti tai, ko daugumai sportininkų nepavyksta – įrodyti, jog dėl to kalti užteršti papildai.

„Kai mane pasiekė naujienos, jog mano mėginyje buvo rasta anabolinių steroidų, negalėjau suprasti, kaip tai įvyko ir ką tai reiškė. Iš pradžių atrodė kiek juokinga, nes žinojau, jog nieko panašaus nesu vartojusi, bet greitai supratau, jog tai labai rimta. Buvau šokiruota ir tris dienas negalėjau tuo patikėti. Teko analizuoti, ką vartojau visus metus ir kilo visokių minčių: galbūt kažkas mane pavaišino užterštu maistu? Galbūt atsigėriau vandens, kuris buvo specialiai užterštas? Tai buvo visiškai nauja patirtis“, – kalbėjo atletė.

Galiausiai tyrimai atskleidė, kad buvo užterštos sportininkės vartotos amino rūgštys. Nors papildą pirko iš fizinės parduotuvės, kurioje apsiperka labai daug profesionalių sportininkų, tai neužtikrino fakto, jog ją pasiekusios medžiagos būtų švarios.

Įrodyti, jog papildai buvo užteršti, taip pat nebuvo lengva. Pasak Z. Kosač, bendraujant su atsakingais atstovais ir ieškant galimybių ištirti šiuos papildus, teko apsišarvuoti kantrybe ir viltimi. Kartais atsakymų tekdavo laukti ir po kelias savaites. Galiausiai jai buvo uždegta žalia šviesa – įtarimą sukėlę papildai buvo ištirti.

„Mano vartotų papildų sudėtyje buvo surastos visos mano mėginyje rastos medžiagos, o kiek mažiau, bet tokių pačių medžiagų, buvo rasta ir neatidarytoje pakuotėje“, – pasakojo sportininkė.

Įrodymas, jog nelegalios medžiagos organizme atsidūrė dėl užterštų papildų nuo atsakomybės sportininkės neatleido. Tiesa, jai buvo skirta sumažinta nuobauda – 6 mėnesiai diskvalifikacijos. Dar sunkiau jai sekėsi bandyti už užterštų papildų gamybą ir tiekimą atsakomybės ieškoti pas gamintojus ir tiekėjus.

„Sužinojęs apie užterštus papildus parduotuvės, kurioje juos pirkau, atstovas iš pradžių apsimetė, jog apskritai jais neprekiavo. Gerai, kad turėjau visus įrodymus, jog juos pirkau būtent ten, tai galiausiai jam teko pripažinti klaidą ir susimokėti baudą. Bendraudama su gamintojais pati padariau klaidą. Kreipiausi į juos anksčiau, tad šie spėjo „išsivalyti“ ir pasiruošti galimoms patikroms. Visgi, nebūčiau galėjusi jų paduoti į teismą ir šiaip, nes teisiniai procesai kainuoja labai didelius pinigus, vien tyrimams ir kitiems dalykams teko leisti savo pinigus.“

Kenkia ne tik reputacijai, bet ir organizmui

Vien tik diskvalifikacija Z. Kosač bėdos dėl teigiamo dopingo testo nesibaigė. Net ir įrodžius tai, jog dopingas jos organizme atsidūrė ne dėl jos kaltės ir atlikus nuobaudą, ji iki šiol susilaukia pašalinių smerkimo: „Net ir dabar, kai dalyvauji varžybose bei jas laimi, tau nenori duoti medalio. Girdžiu pasakymus, kad man medalių duoti negalima. Tuo metu skaudu, bet stengiesi paaiškinti, kokia buvo situacija, jog savo nuobaudą jau atlikau ir sankcijų nebeturiu, varžytis galiu kaip ir kiti sportininkai.“

Dar viena bėda – potenciali žala organizmui, kai į jį pateko uždraustos medžiagos. Sportininkė neslepia, jog tai iki šiol ją gąsdina: „Ėjau pas gydytoją ir kalbėjome apie tai, kas gali nutikti mano organizmui po to, kai šios medžiagos pateko į jį. Esu mergina, kuri neturi vaikų, todėl šis klausimas man buvo itin svarbus ir sukėlęs daug streso, atnešęs daug nemigo naktų. Taip pat labai stipriai pablogėjo emocinė būklė, nebuvau pasiruošusi tokiam viešumui, kurio susilaukiau. Mano atveju, situacija buvo paviešinta anksčiau, nei turėjau galimybę įrodyti, jog užteršti buvo papildai. Atrodo, jog domėjausi papildais, tikrindavau, rinkausi geriausią variantą, bet viskas taip baigėsi. Patarčiau visiems kaip įmanoma daugiau tikrinti ir suprasti, jog niekas nėra nuo to apsaugotas.“

Iš pradžių viešumo nenorėjusi Z. Kosač nusprendė savo istorija dalintis tam, kad padėtų kitiems išvengti tokio nemalonaus scenarijaus. Jos atliktas papildų tyrimas ir paviešinta informacija apie užterštus papildus, kuria ji pasidalino ir su Lietuvos antidopingo agentūra, sukėlė visuomenės reakciją: užteršti papildai buvo kaipmat pašalinti iš visų Lietuvoje jais prekiavusių parduotuvių. Taip pat ne vienas pats susimąstė, kokią žalą užteršti papildai gali sukelti jų vartotojams.

Projekto tikslas – šia informacija pasiekti kuo daugiau žmonių

Apie užterštų papildų žalą organizmui dažnai nepagalvoja tie žmonės, kuriems dopingo patikros negresia. Kalbant apie mėgėjiškai sportuojančius žmones, pastebima, jog jie ne visada domisi papildų sudėtimi prieš vartojant bei galimomis organizmo reakcijomis į jį patekus užterštoms medžiagoms.

Todėl Lietuvos antidopingo agentūra užsakė du tyrimus, kuriais siekė išsiaiškinti papildų vartojimą tiek tarp sportininkų, tiek ir tarp visuomenės narių.

„Tik 20–30 procentų asmenų, vartojančių papildus, abejoja jų saugumu. Tai labai nedidelis, nors ir labai mūsų nenustebinęs skaičius“, – apie tyrimą kalbėjo Lietuvos antidopingo agentūros medicinos srities vadybininkė Gabija Mikulevičienė.

„Kartu su kūrybine integruotos komunikacijos agentūra „INK Agency“ planuodami visuomenės informavimo kampaniją norėjome paskatinti sportuojančius atsakingai įvertinti papildus bei jų būtinybę prieš juos pasirenkant, kruopščiai pasidomėti jų sudėtimi, galimais šalutiniais poveikiais, o jei jau yra vartojantys sporto papildus, tuomet peržvelgti vartojamų papildų etiketę ir išanalizuoti jos sudėtį. Taip pat turėjome tikslą suteikti kuo daugiau informacijos. Tam pasitelkėme šmaikštų aktoriaus Audriaus Bružo jau sukurtą personažą „Ramą Kilogramą“ su šūkiu „mąstyk smegenim, ne raumenim“, – apie projekto viešinimą kalbėjo Lietuvos antidopingo agentūros švietimo vadybininkė Dalia Motėjūnaitė.

Informacija apie papildus tapo prieinama plačiau ir internetu. Daugybę naudingos medžiagos tiek ir sportininkai, jų treneriai ar personalo nariai, tiek ir kiti žmonės gali rasti bedopingo.lt svetainėje.

Visuomenė bei sporto bendruomenė turėjo galimybę dalyvauti seminaruose apie subalansuotą sportininkų mitybą bei maisto papildų pasirinkimą, kuriuos vedė savo sričių specialistai dr. Artūras Sujeta bei dr. Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė. Tie, kurie negalėjo prisijungti prie nuotolinių mokymų ir kuriuos domina šie mokymai, juos gali rasti Lietuvos antidopingo agentūros „Youtube“ paskyroje.

Maisto papildų tikrinimas – sudėtingas procesas

Perkant papildus – svarbu ir kurioje šalyje juos įsigyjate. Neretai skirtingose valstybėse taikomi skirtingi reikalavimai tam, kokios medžiagos gali atsidurti papildų sudėtyje.

Nusprendus įsigyti maisto papildus vertėtų susipažinti ir su tuo, kaip jie atsiduria prekybininkų rankose. Lietuvoje maisto papildai yra priskiriami maistui, tad dėl jų notifikavimo atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

„Lietuvoje maisto papildai yra notifikuojami. Bet reikia atkreipti dėmesį, jog kiekvienoje šalyje skiriasi draudžiamų medžiagų sąrašas. Dėl to, įsigijus tuos pačius papildus Lietuvoje ir Amerikoje, gali skirtis jų sudėtis. Itin didelė rizika įsigyjant maisto papildus iš trečiųjų šalių“, – apie rizikas kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto ir veterinarijos politikos departamento Maisto skyriaus laikinoji vedėja Ona Keblienė.

Maisto papildų notifikavimas Lietuvoje vyksta tikrinant, jog papilde nebūtų medžiagų, kurios šalyje yra draudžiamos. Visgi, kasmet vis daugėjant maisto papildų skaičiui, galimybių ištirti kiekvieno jų sudėtį –nėra. Nors Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka tikrinimus, kuriose žiūrima, ar sudėtyje yra tik nurodytos medžiagos, resursų trūkumas neleidžia atlikti pakankamai analizių tam, kad būtų galima užtikrinti papildų saugumą.

Kita problema, su kuria tenka kovoti – maisto papildų ženklinimas. Gavęs patvirtinimą, jog papildas yra saugus naudoti, jo gamintojas gali į rinką paleisti tuos papildus, kurių ženklinimas kartais neatitinka realybės. Kol vyksta maisto papildų nagrinėjimas, kartais jų pakuotėse būna ir klaidinančių užrašų, teigiančių apie poveikį, kurio minėtas papildas neturi.

Dėl to O. Keblienė pataria kiekvienam asmeniškai įvertinti tai, ką teigia papildų gamintojai: „Patarčiau netikėti pasakomis ir realiai vertinti papildų naudą, nesitikint stebuklų. Per savaitę tu nenumesi daug svorio, o per mėnesį tu nesusitvarkysi savo organizmo. Per tiek laiko galima jį tik susigadinti.“

Valstybinės vaistų kontrolės vyriausioji specialistė dr. Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė taip pat pabrėžė ir skirtumus tarp vaistų ir maisto papildų. Pasak jos, vaistams reikia praeiti kur kas didesnę kontrolę ir tai užrunka iki 15 metų įrodant tai, kaip jis veikia, galimus šalutinius poveikius ir t. t. Tuo tarpu maisto papildams tokių didelių reikalavimų nėra, todėl juos paleisti į prekybą – kur kas lengviau.

Papildus sportininkams kiša ir treneriai, ir tėvai

Bene dažniausiai su sportininkų vartojamu maisto papildų racionu susipažinti gali sporto gydytojai. Atlikus kraujo tyrimus jie gali patarti, ko trūksta sportininkams ir kokio papildo vartojimas leistų panaikinti šį trūkumą.

Visgi, kaip teigia Lietuvos sporto centro Sporto medicinos departamento laikinasis vadovas Paulius Petraitis, reikia suprasti, jog vyrauja du skirtingi pasauliai. Jei profesionalūs sportininkai turi rimtą požiūrį, tai kitiems, mėgėjiškai sportuojantiems, neretai net neįdomu, ką jie vartoja.

„Mes turime suprasti, kaip stipriai šiuo klausimu skiriasi profesionalus sportas ir visas kitas sportas. Profesionalai supranta, kad vartodami netinkamus papildus gali sau pakenkti. Tuo tarpu kiti net nežino, ką jie vartoja. Esu girdėjęs ne vieną istoriją, kaip neprofesionalus atletas sako, jog jis vartoja tai, ką jam duoda treneris – tiesiog saują tablečių, kurių jis nežino nei pavadinimo, nei to, kaip jos veikia. Sporto klubuose daugumai apskritai neįdomu, ką jie vartoja, dėl to jie neatsisako ir uždraustų medžiagų“, – opią problemą išskyrė P. Petraitis.

Dar viena problema – neretai tai, ar vartoti papildą, sprendžia ne patys sportininkai. Jiems papildus perka ir vartoti įsiūlo treneriai, ar jų tėvai. Labai dažnai jie tai daro nepasidomėję, ar to papildo sportininkui tikrai reikia, kartais tai darant vien dėl to, kad tokį papildą vartoja kitas sportininkas.

Kartais su dopingu galima susidurti ir susirgus. Ne visi šeimos daktarai kreipia dėmesį tai, kokius vaistus išrašyti savo pacientams. Būna ir tokių atvejų, kai išrašoma dopingu laikomų medžiagų turinčių vaistų, vietoje alternatyvos, kurioje draudžiamų medžiagų nebūtų.

P. Petraičio teigimu, kartais tai įvyksta dėl atsainaus požiūrio į šį klausimą, o kartais medikams tiesiog pritrūksta žinių. Draudžiamų medžiagų sąrašas keičiasi kasmet, o Lietuvoje, skirtingai nuo keleto kitų šalių, vaistų pakuotės ar jų informaciniai lapeliai nėra žymimi, kai sudėtyje yra dopingu laikomos medžiagos.

Kaip rinktis maisto papildus patartų sporto gydytojas? Nesitikėti stebuklų – dažniausiai tie papildai, kurių rezultatas būna ryškiausiai matomas, būna užterštas: „Maisto papildų vartotojai turi suprasti – jei bus toks poveikis, kad tu iškart jį pajusi, tame papilde veikiausiai bus kažkas, kas yra dopingo sąraše. Naudojant švarų papildą, tu nepajausi jo poveikio staiga. Net jei jis tau reikalingas ir padės, didelių, ryškiai matomų skirtumų nebus.“

Pasaulyje papildų kokybė neretai būna ratifikuojama ir papildai prieš jų patekimą į rinką būna tikrinami specialiose laboratorijose, kurios užtikrina jų švarumą. Visgi, P. Petraitis pripažįsta, jog Lietuvoje jam nebuvo tekę matyti papildų, kurie turėtų tokį ženklą.

Šis projektas – pavyzdys visoms Baltijos šalims ir Skandinavijai

Lietuvos antidopingo agentūros UNESCO finansuotas projektas „Maisto papildų rizikos“ jau susilaukė ir tarptautinio pripažinimo. Tokios apimties tyrimo, leidžiančio įvertinti maisto papildų suvartojimą ir pradėti visuomenės švietimą, kitose Baltijos šalyse ir Skandinavijoje nebuvo.

„Didžiausią įspūdį šiame projekte man paliko atliktas tyrimas. Stebėtina, jog buvo apklausta tiek daug žmonių ir sportininkų. Labai norėčiau, kad tokius pačius projektus su tokios apimties tyrimais padarytų ir kitos Baltijos šalys ar skandinavai. Taip, kaip buvo atliktas šis tyrimas, kaip buvo pasidalinta informacija ir ji pateikta visuomenei – pavyzdys kitoms šalims. Pats daug ką žymėjausi ir iš jo parsivešiu daug informacijos“, – komplimentų negailėjo projektą vertinantis Jukka Koskelo iš Suomijos.

Lietuvoje po šio projekto tikimasi žengti tolimesnius žingsnius link to, jog maisto papildai būtų saugesni, o informacijos apie juos būtų kuo daugiau ir ji pasiektų dar daugiau žmonių. Savo indėlį sieks įnešti ir kitos prie projekto prisidėjusios tarnybos, kurios taip pat turi idėjų ir planų mažinti su besaikiu ne visada saugių papildų vartojimu susijusias problemas.

Kaip padėti žmonėms išsirinkti papildus? Visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį į tuos maisto papildus, kurie turi netinkamą žymėjimą. Siekiant išvengti žmonių apgaudinėjimo, ant etikečių ir reklamose turėtų būti naudojama tik galutinė, patvirtinta informacija.

Lietuvos antidopingo agentūra sieks dar artimesnio bendradarbiavimo su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Abi pusės sutaria, jog gali viena kitai padėti ir besidalinant informacija galima suteikti daugiau ir tikslesnės informacijos maisto papildų vartotojams.

Bus siekiama daugiau bendradarbiauti ir su universitetais, ruošiančiais būsimus gydytojus. Supažindinant juos su draudžiamomis medžiagomis, būtų galima suteikti naudingos informacijos, kurią jie vėliau perteiktų pacientams ir panaudotų praktikoje.

Visgi ir toliau svarbiausiu ginklu kovoje su maisto papildų rizika išliks švietimas. Ir toliau bus siekiama rengti seminarus, mokymus bei skatinti visuomenę atkreipti dėmesį į tai, ką jie vartoja – „mąstyti ne raumenimis, o smegenimis“ raginsime ne tik sportininkus ir sporto bendruomenę, bet ir visos visuomenės narius.